Projektas „Vandens valdymas Baltijos miškuose“ (Water Management in Baltic Forests (WAMBAF) of Interreg Baltic Sea Region)
APIE PROJEKTĄ
Projektas: Vandens valdymas Baltijos miškuose
Projekto akronimas: WAMBAF
Prioritetinė sritis: Gamtos ištekliai
Pagrindinis tikslas: Švarus vanduo
Vykdymo laikotarpio trukmė (mėnesiai): 36
Vykdymo pradžia (sutarties pasirašymo laikas): 2016/05/19
Vykdymo pabaiga: 2019/02/28
Galutinė data: 2019/05/31
Projekto partnerio Nr.: PP5
Juridinis atstovas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centas (LAMMC)
Vadovaujanti organizacija (Partneris 1): Švedijos miškų agentūra
Teisinė bazė
VYKDYMAS
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2016 m. gegužės 19 d. – 2019 m. gegužės 31 d.
VYKDYTOJAI IR KONTAKTAI
Dr. Marius Aleinikovas; dr. Olgirda Belova (koordinatoriai). Adresas: Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno r., Lietuva
VYKDYTOJAI
DARBINIAI PAKETAI:
Projekto partneriai
Partnerio Nr. |
Partneris |
Šalis / vietovė |
PP1* |
Švedijos miškų agentūra |
Švedija / Borås |
PP2 |
Gamtos išteklių institutas (LUKE), Suomija |
Suomija / Joensuu |
PP3 |
Metsähallitus |
Suomija / Vantaa |
PP4 |
Latvijos valstybinis miškų tyrimo institutas Silava |
Latvija / Salaspils |
PP5** |
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) |
Lietuva / Akademija |
PP6 |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija |
Lietuva / Vilnius |
PP7 |
Miškų tyrimo institutas (IBL) |
Lenkija / Sękocin Stary |
PP8 |
Švedijos miškų tyrimo institutas |
Švedija / Uppsala |
PP9 |
Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas (SLU) |
Švedija / Uppsala |
Pastabos
* Partneris lyderis (LP)
** PP5: LAMMC direktoriaus 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. CV-1-63, LAMMC filialui Miškų institutui pavesta įgyvendinti projektą laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2019-05-31
Asocijuotos organizacijos
Nr. |
Organizacija |
Šalis |
Organizacijos tipas |
|
AO 1 |
StoraEnso |
Švedija |
stambioji įmonė |
|
AO 2 |
Žaliasis miškų fondas |
Rusija |
NVO |
|
AO 3 |
Kaliningrado srities laukinės gamtos objektų ir miškų apsaugos, gausinimo ir naudojimo agentūra (Kaliningrado miškų agentūra) |
Russia |
regioninė visuomeninė organizacija |
|
AO 4 |
WWF Rusija |
Rusija |
NVO |
|
AO 5 |
Tapio |
Suomija |
stambioji įmonė |
|
AO 6 |
Žemės ir miškų ūkio ministerija |
Suomija |
nacionalinė visuomeninė organizacija |
|
AO 7 |
UPM Kymmene Corporation |
Suomija |
stambioji įmonė |
|
AO 8 |
Lietuvos miškininkų sąjunga |
Lietuva |
NVO |
|
AO 9 |
Kretingos miškų urėdija |
Lietuva |
mažoji ir vidutinė įmonė |
|
AO 10 |
Osby miškų mokykla |
Švedija |
mokymo centras ir mokykla |
|
AO 11 |
Valstybinis miškų ūkio centras |
Estija |
stambioji įmonė |
|
AO 12 |
Sveaskog |
Švedija |
stambioji įmonė |
|
AO 13 |
Norra Timber |
Švedija |
NVO |
|
AO 14 |
Švedijos jūrų ir vandens valdymo agentūra |
Švedija |
nacionalinė visuomeninė organizacija |
|
AO 15 |
Sankt Peterburgo miškų tyrimo institutas |
Rusija |
aukštesnioji ir mokslo mokykla |
|
AO 16 |
Przymuszewo girininkijos valstybinių miškų nacionalinė valda |
Lenkija |
mažoji ir vidutinė įmonė |
|
AO 17 |
Švedijos medžioklės ir medžioklėtvarkos asociacija |
Švedija |
NVO |
WAMBAF tikslai ir uždaviniai
Miškai, kurie sudaro beveik 48% Baltijos jūros regiono (toliau BJR) teritorijos, turi didžiulę ekologinę, ekonominę ir socialinę vertę regiono šalyse. Upės ir upeliai perneša maistines ir kenksmingas medžiagas iš miškų į regioninius bei jūros pakrantės vandenis. Tai sukelia eutrofikaciją ir taršą. Pakrančių miškų tvarkymas, miško sausinimo sistemų priežiūra bei bebrų užtvankų kontrolė ženkliai veikia vandens kokybę, leidžia kontroliuoti srautus ne tik maistinių, bet ir kenksmingų medžiagų (iš jų metilo gyvsidabrio), kurios neigiamai veikia vandens telkinių ir pakrančių miškų ekosistemų biologinę įvairovę. Helsinkio Komisijos (HELCOM) duomenimis, natūrali pernaša iš miškų į Baltijos jūrą siekia 19% bendrojo azoto (Nb) ir 16 % bendrojo fosforo (Pb).
WAMBAF tikslas yra spręsti vandens kokybės problemas, susijusias su miškininkavimu, ypatingą dėmesį skiriant vandens švarumui, maistinių bei kenksmingų medžiagų (iš jų gyvsidabrio / metilo gyvsidabrio) pernašai. WAMBAF rezultatai yra reikšmingi miško išteklių tvariam naudojimui. Jie bus naudingi dirbantiems miškų ūkyje ir dalyvaujantiems bebrų daromos žalos valdyme, suteiks žinių, naujų gairių, metodų ir priemonių, skirtų mažinti maistinių bei kenksmingų medžiagų išplovimą į regioninius ir pakrančių vandenis.
Pagrindiniai uždaviniai
Švarus vanduo: didinti vandentvarkos efektyvumą, siekiant mažinti maisto medžiagų prietaką ir kenksmingų junginių išplovimą į Baltijos jūrą ir regioninius vandenis, remiantis susijusio su vandens kokybe visuomeninio ir asmeninio suinteresuotumo plėtra.
WAMBAF pagrindiniai horizontalūs principai
Baltijos jūros šalyse miškai turi ženklią ekologinę, ekonominę bei socialinę vertę, ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir kaip bioenergijos ir žaliavinės medžiagos šaltinis, užtikrinantis visuomenei darbą ir rekreaciją. WAMBAF gauti rezultatai pasitarnaus tvariam miško išteklių naudojimui, kuris tiesiogiai susijęs su miško vandenų apsauga ir biologinės įvairovės palaikymu pakrančių miškuose ir vandens ekosistemose. Tam pasitarnaus gautos naujos žinios, metodai ir priemonės, nukreiptos minimizuoti maisto medžiagų ir pavojingų junginių išplovimą į regioninius ir priekrantės vandenis atitinkamai miškininkaujant ir kontroliuojant bebrų populiaciją. Projekto rezultatai bus pritaikyti praktikoje.
Projektas jungia tris pagrindinius tarpusavyje glaudžiai susijusius darbinius paketus, kurie ženkliai veikia vandens kokybę, būtent: 1) miškų sausinimas; 2) pakrančių miškai/buferinės zonos, ir 3) bebrų veikla.
1) Miškų sausinimas: Baltijos jūros regione buvo nusausinta per 10 milijonų hektarų durpžemių, o vien tik Suomijoje kasmet išvaloma net 50 000 ha sausinimo sistemos. Tačiau iki šiol nepakanka žinių, priemonių ir gairių, galinčių įvertinti ar efektyviai tvarkomos sausinimo sistemos bei ką tvarkyti jas iš vandens kokybės ir ekonominių perspektyvų.
Pagrindinis šių priemonių tikslas yra žinių plėtojimas, veiklos gairių pagerinimas ir sausinimo sistemų būklės ir tvarkymo įvertinimo priemonių išvystymas vandens kokybei pagerinti ir palaikyti.
2) Pakrančių miškai yra labai svarbūs tvariam BJR vystymuisi. Vien tik Švedijoje šie užima daugiau kaip 800 000 km gėlųjų vandenų priekrantės. Miškininkavimas, iš jo transportavimo darbai, turi būti planuojami, siekiant išvengti maisto medžiagų ir kenksmingų junginių išplovimo. Tačiau iki šiol nepakanka efektyvių miškininkavimo priemonių, padėsiančių sumažinti neigiamą poveikį vandens kokybei.
Šios priemonės pagrindinis tikslas yra pagerinti ir išvystyti miško darbų efektyvias priemones, kurios sumažintų neigiamą poveikį vandens kokybei.
3) Bebrų populiacijos: visuotinai pripažinta, kad pastaruoju metu bebrų populiacijos ženkliai pagausėjo ir daro miškams, aplinkai didelę žalą, ypač pietryčių BJR šalyse. Tačiau tebetrūksta žinių, rekomendacijų ir priemonių įvertinti, kokių tipų bebrų užtvankos labiausiai sumažina maistinių bei kenksmingų medžiagų pernašą į kitus vandens telkinius. Taip pat neaišku, kurios organizacinės struktūros ir kokios paskatos leistų valdyti bebrų pasiskirstymą tvariai. Trūksta ir demonstracinių teritorijų bei švietimo, įgyvendinant gaires ir priemones ir kontroliuojant bebrų poveikį.
Šios priemonės pagrindinis tikslas yra žinių plėtojimas, veiklos gairių ir priemonių pagerinimas, siekiant įvertinti: 1) kurios bebrų užtvankos geriausiai užtikrintų maisto medžiagų ir kenksmingų junginių išplovimo mažinimą; 2) kurios organizacinės struktūros ir kokios paskatos leistų valdyti bebrų pasiskirstymą tvariai.
Įgyvendinant projektą #011 “Vandens valdymas Baltijos miškuose (“Water Management in Baltic Forests (WAMBAF) of Interreg Baltic Sea Region”, 2015/11/19 patvirtinto BJR INTERREG valdymo komiteto bei sutinkamai su sutartimi, pasirašyta su projekto vadovaujančia organizacija Švedijos miškų agentūra (Partnership agreement between the lead partner (Swedish Forest Agency) and Project Partner No"5 (Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, LAMMC)”, institucija yra atsakinga už trečiąjį darbo paketą, rengiant gaires ir knygą bebrų tematika, kaip tai apibrėžta projekto užduotyse ir laikantis kokybės kriterijų. Projekto rezultatai – gairės ir knyga bus paviešinti projekto interneto svetainėje.
Upinis bebras (sin. Eurazijos bebras, Europinis bebras) (Castor fiber Linnaeus, 1758), kaip pusiau vandens gyvūnas, paveikia pakrančių miškus ir, juolab, miško sausinimo sistemas. Nuomonės apie bebro veiklą yra gana kontraversiškos. Lietuvoje daugiau kaip pusę bebrų užtvankų aptinkamos melioracijos kanaluose, tačiau jo poveikis vandens kokybei gali būti teigiamas ir neigiamas. Todėl yra būtinas suinteresuotųjų organizacijų, dalyvių Baltijos regione bendradarbiavimas, rengiant bebrų populiacijos ir jų poveikio vandens kokybei valdymo gaires Baltijos jūros vandens kokybės atžvilgiu.
Nepaisant gausybės darbų ir publikacijų minėtais klausimais (buferinės zonos, sausinimo sistemos ir bebrų), pradėta esamų žinių analizė parodė bebrų poveikio kenksmingų junginių išplovimui tyrimų, demonstracinių teritorijų ir gairių stoką. Siekiama parengti minėtas gaires bei knygą. Ši veikla padėtų klasifikuoti bebrų užtvankas Baltijos regiono mastu, mažinti maisto medžiagų ir kenksmingų junginių išplovimą į regioninius vandenis ir Baltijos jūrą, atsižvelgiant į šiose šalyse sukauptą gerosios praktikos patirtį. Demonstracinių teritorijų steigimas bei mokymai bebrų populiacijos valdymo ir švaraus miško vandens Baltijos jūros regione klausimais, leis atskleisti tikrąjį bebrų vaidmenį. Šis darbo paketas skirtas naudoti suinteresuotoms visuomenės grupėms, iš jų politikams, miškininkams, gamtosaugininkams ir nevyriausybinėms organizacijoms kaip medžiotojams, miško savininkams ir miškininkų sąjungoms.
REZULTATAI