Gruodžio 5 d. konferencijoje „Dirvožemio sveikata: kokie prioritetai?“, kuri vyko LR žemės ūkio ministerijoje, kalbėta apie dirvožemio svarbą ir jo tyrimus. Programa
Susirinkusiuosius pasveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir akcentavo, kad apie dirvožemį būtina kalbėti, jįtirti ir tinkamai valdyti.
Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza pristatė pranešimą „ES direktyva dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo: privalumai ir trūkumai“. Jis informavo, kad 2023 m. liepos 5 d. Europos Komisija pateikė naujos Direktyvos projektą „Dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo“, kurioje 60–70 % Europos dirvožemių įvardijami kaip nesveiki. Mokslininko teigimu, ši situacija ir toliau prastėja, nes pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios tendencijos. Dr. V. Feiza savo pranešime apžvelgė Direktyvoje numatomus dirvožemio vertinimo kriterijus ir žalingumo ribas, degradacijos rodiklius, dokumente akcentuojamas nacionalinės teisės aktų spragas, Lietuvos dirvožemių situaciją ir sveikatingumo rodiklius, Direktyvos teigiamas puses ir trūkumus. Mokslininko teigimu, Lietuvos ateitis – dirvožemio monitoringas ir skaitmeninimas žemės bei miškų ūkyje.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėja Rovena Grikienė renginio dalyviams pristatė dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. O Lietuvos mokslo tarybos programų koordinatorė Jolanta Revaitienė perskaitė pranešimą „Europos Sąjungos misija: sveikas dirvožemis ir maistas“, pasidalijo projektų sėkmės istorijomis ir projektų teikiamomis galimybėmis mokslui vystyti.
ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, projekto EJP SOIL koordinatorė Lietuvoje dr. Žydrė Kadžiulienė perskaitė pranešimą „Dirvožemio tvarumas: mokslinės žinios ir poreikis jų tobulinimui“. Mokslininkės teigimu, dirvožemis yra svarbus išteklius, kurį tinkamai naudojant galima prisidėti prie klimato neutralumo didinimo ir prisitaikyti prie jo kaitos. Dirvožemio organinės anglies sankaupų išlaikymas ir jų didinimas yra raktas šiems tikslams pasiekti.
Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Monika Vilkienė renginio dalyvius pakvietė į diskusiją „Mes dirvožemiui ar dirvožemis mums?“. LAMMC mokslininkai pristatė tarptautinius projektus, susijusius su dirvožemio tyrimais, su renginio dalyviais diskutuota aktualiais politikos formavimo, mokslinių tyrimų sklaidos klausimais.
Pasaulinė dirvožemio diena ir ši konferencija neša žinią, kad dirvožemis yra visos gyvybės pagrindas, kuris ne tik žmoniją aprūpina maistu, bet atlieka ir daugiau jos egzistavimui būtinų funkcijų, todėl juo būtina rūpintis.
