2026-ieji Lietuvos sojų auginime – išskirtiniai. Šiemet Lietuvoje deklaruoti rekordiniai 4591 ha sojų pasėlių plotai, t. y. beveik 2 tūkst. ha daugiau nei praėjusiais metais. Didėjant supirkimo galimybėms ir rinkoje atsiradus naujoms, modernesnėms bei mūsų klimatui tinkamesnėms sojų veislėms, šie metai tampa svarbiu etapu vertinant šios kultūros perspektyvas Lietuvoje.
Siekdama įvertinti sojų būklę įvairiuose šalies regionuose, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) tyrimų grupė, vadovaujama dr. Monikos Toleikienės, surengė mokslines ekspedicijas po Lietuvą. Jų metu buvo įvertinta 20 sojų laukų, analizuojant augalų vegetaciją, derlingumo potencialą, azoto fiksaciją, ligų ir kenkėjų paplitimą, pasėlių tankumą, piktžolėtumą bei kitus rodiklius, paimti augalų ir dirvožemio pavyzdžiai.
Vegetacija – be didesnių šalnų padarinių
Nors dauguma sojų buvo pasėtos jau gegužės pradžioje, akivaizdžių šalnų padarinių nenustatyta. Lietuvoje šiemet daugiausia auginamos ankstyvųjų veislių 000 ir 0000 grupių sojos.
000 grupės sojos šiuo metu yra žydėjimo viduryje–pabaigoje, todėl jų derliaus tikimasi rugsėjo pabaigoje–spalį. 0000 grupės sojos jau formuoja ankštis, todėl, jei ruduo nebus itin lietingas, jų kūlimas gali prasidėti jau rugsėjo pradžioje.
Ligų daugėja, kenkėjų kol kas nefiksuojama
Šių metų meteorologinės sąlygos palankios grybinėms ir virusinėms ligoms plisti. Dažniausiai stebima septoriozė (rudoji dėmėtligė), kurios intensyvumas pasėliuose labai skiriasi priklausomai nuo sojų veislės, pasėlio tankumo ir sėklos kokybės.
Kai kuriuose laukuose aptiktas ir sojų mozaikos virusas, galintis pabloginti sėklų kokybę. Šiuo metu Lietuvoje registruotas vienas fungicidas, tinkamas sojų septoriozei kontroliuoti, tačiau nuo virusinių ligų cheminių apsaugos priemonių nėra. Efektyviausia prevencija – sveika, neužkrėsta sėkla.
Kenkėjų plitimo monitoringo metu nenustatyta.
Tinkamas pasėlio tankumas – vienas svarbiausių veiksnių
Vertinant laukus nustatyta, kad augalų tankumas svyravo nuo 36 iki 117 augalų/m².
Per tankiuose pasėliuose buvo pastebėti pageltę apatiniai lapai, mažesnis šakotumas ir mažesnis ankščių skaičius. Tyrėjai rekomenduoja išlaikyti 60–80 augalų/m² tankumą, o lengvesniuose dirvožemiuose jį galima didinti iki 80–90 augalų/m².
Piktžolių kontrolė geriausia įprastiniuose ūkiuose
Daugumoje įprastiniu būdu prižiūrimų laukų piktžolės buvo sėkmingai kontroliuojamos. Problemų išliko tik ten, kur herbicidai panaudoti pavėluotai arba nepakankamai efektyviai. Šiuo metu Lietuvoje registruoti 4 herbicidiniai produktai piktžolėms sojose naikinti. Ekologiniuose ūkiuose vienas didžiausių iššūkių tebėra piktžolės – jos dažniausiai naikinamos mechaniškai platesniuose tarpueiliuose arba akėjant.
Sojos prisitaiko prie įvairių dirvožemių
Ekspedicijos parodė, kad šiemet sojos sėkmingai auga ir lengvuose, ir sunkesniuose dirvožemiuose. Pakankamas kiekis drėgmės sudarė palankias sąlygas augalams augti net smėlinguose ir nenašiuose dirvožemiuose.
Azoto fiksacija – viena svarbiausių sėkmės sąlygų
LAMMC atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje sojų sėklą būtina inokuliuoti azotą fiksuojančiomis ir šaknų gumbelius formuojančiomis bakterijomis.
Mūsų tyrimai rodo, kad dėl galimybės fiksuoti azotą sojų derlius padidėja 2–3 kartus. Šiais metais taip pat matyti, kad ne visi rinkoje esantys produktai yra vienodai veiksmingi, todėl rekomenduojama rinktis šalies klimato sąlygomis ištirtus ir patikrintus produktus.
Derliaus prognozės
Remdamiesi augalų biomasės ir fotosintezės rodikliais, šakų ir ankščių skaičiumi bei bendru pasėlių išsivystymu ir būkle, LAMMC mokslininkai prognozuoja, kad šių metų sojų derlius Lietuvoje bus labai nevienodas ir sieks 1,5–3,5 t/ha.
Didžiausias derlingumas prognozuojamas Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje, kur pasėliai auga našesniuose dirvožemiuose, yra suformavę didesnę augalų biomasę ir užmezgę daugiau ankščių, mažiau pažeisti ligų ir pasižymi aktyvia azoto fiksacija.
Mažesnio našumo dirvožemiuose, piktžolėtuose arba ligų pažeistuose laukuose derlius gali svyruoti tarp 1–2 t/ha.
Mokslininkų vertinimu, jeigu išliks šilti ir pakankamai drėgni orai, pavieniuose laukuose derlius gali viršyti 3,5 t/ha ir priartėti prie 4 t/ha.
Anot tyrėjų, 2026-ieji pirmiausia turėtų būti laikomi mokymosi metais. Didėjanti augintojų patirtis rodo, kad sojas auginti nėra sunku ar ekonomiškai imlu, jos puikiai dera Lietuvos klimato sąlygomis, o geras derlius prasideda nuo tinkamai parinktos veislės, kokybiškos sėklos ir mokslu pagrįstų auginimo sprendimų.
