Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai pradėjo įgyvendinti projektą „Genetiškai modifikuotų organizmų galimo neigiamo poveikio ekosistemoms grėsmės mažinimas“ (projekto Nr. 01-027-P-0003). Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir skirtas stiprinti genetiškai modifikuotų augalų (GMA) aplinkos stebėseną Lietuvoje, vykdyti moksliniais įrodymais pagrįstą jų galimo poveikio ekosistemoms vertinimą, analizuoti galiojančio teisinio reglamentavimo veiksmingumą bei parengti rekomendacijas jo tobulinimui.
Įgyvendinant projektą bus atliekami aplinkos monitoringo tyrimai, molekuliniai genetiniai tyrimai, vertinama su genetiškai modifikuotais augalais susijusi rizika bei analizuojamas nacionalinis ir Europos Sąjungos teisinis reglamentavimas. Projekto rezultatai prisidės prie moksliškai pagrįstos GMA aplinkos monitoringo sistemos tobulinimo, biologinės saugos stiprinimo ir efektyvesnio galimų rizikų valdymo Lietuvoje.
Viena svarbiausių projekto veiklų – genetiškai modifikuotų rapsų (Brassica napus L.) ir jų galimų hibridų paplitimo aplinkoje stebėsena. Nors Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų rapsų komercinis auginimas nėra leidžiamas, ši kultūra plačiai auginama kai kuriose ne ES šalyse, o tam tikros genetiškai modifikuotų rapsų linijos gali būti importuojamos maisto, pašarų ir pramoninio perdirbimo reikmėms. Tarptautinio transportavimo, perkrovimo ir perdirbimo metu dalis sėklų gali atsitiktinai patekti į aplinką ir sudaryti prielaidas formuotis savaiminėms populiacijoms.
Projekto tyrimų objektu pasirinktas rapsas (Brassica napus L.), kuris yra viena svarbiausių rūšių genetiškai modifikuotų augalų aplinkos monitoringui. Lietuvoje rapsai yra viena reikšmingiausių aliejinių augalų kultūrų – didžiąją pasėlių dalį sudaro žieminiai rapsai, kurių kasmet auginama apie 350 tūkst. ha. Dėl intensyvaus transportavimo, perkrovimo ir perdirbimo smulkios rapsų sėklos gali lengvai išbyrėti į aplinką. Patekusios ant tinkamo substrato, jos greitai sudygsta, o dėl didelio ekologinio plastiškumo augalai gali augti įvairiose antropogeninėse buveinėse ir net nepalankiomis sąlygomis užbaigti gyvavimo ciklą – žydėti bei subrandinti gyvybingas sėklas. Tokios savaiminės populiacijos gali kryžmintis su kultūriniais rapsais bei kai kuriomis giminingomis bastutinių (Brassicaceae) šeimos rūšimis, sudarydamos prielaidas genetinės medžiagos sklaidai tarp skirtingų augalų populiacijų. Dėl šių biologinių savybių rapsai laikomi viena tinkamiausių rūšių vertinant galimą genetiškai modifikuotų augalų paplitimą aplinkoje.
Birželio mėnesį LAMMC Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Rita Armonienė ir dr. Kristina Jaškūnė vykdė pirmąją projekto ėminių ėmimo kampaniją skirtinguose Lietuvos regionuose. Dviejų dienų ekspedicijos metu ėminiai buvo renkami potencialiai didžiausios rizikos teritorijose – prie pagrindinių transporto koridorių, geležinkelių, krovos aikštelių, perdirbimo bei gamybos įmonių. Šios teritorijos laikomos prioritetinėmis dėl didesnės tikimybės, kad į aplinką gali patekti transportuojamos rapsų sėklos.
Ekspedicijos metu surinkti 33 jungtiniai ėminiai, apimantys 991 pavienį augalą. Mėginiai bus tiriami molekuliniais metodais, siekiant nustatyti galimų genetiškai modifikuotų augalų buvimą bei įvertinti jų paplitimą tiriamose teritorijose. Gauti duomenys papildys nacionalinę GMA aplinkos monitoringo sistemą ir sudarys prielaidas objektyviau įvertinti galimą genetiškai modifikuotų augalų paplitimą Lietuvos aplinkoje.
Pirmoji ėminių ėmimo kampanija žymi projekto eksperimentinių veiklų pradžią. Projektas bus įgyvendinamas 2026–2029 m. laikotarpiu. Per visą projekto vykdymo laikotarpį planuojama surinkti ir ištirti ne mažiau kaip 400 jungtinių ėminių iš skirtingų Lietuvos regionų, apimančių didžiausios rizikos teritorijas. Įgyvendinant projektą bus vykdomas sistemingas aplinkos monitoringas, renkami ėminiai ir atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai, kurie sudarys prielaidas įvertinti genetiškai modifikuotų rapsų bei jų hibridų paplitimą Lietuvoje, genetinės medžiagos sklaidos galimybes ir galimą poveikį natūralių bei agrarinių ekosistemų biologinei įvairovei. Projekto rezultatai prisidės prie GMA aplinkos monitoringo metodikos tobulinimo, moksliniais įrodymais pagrįsto biologinės saugos sprendimų priėmimo, galiojančio teisinio reglamentavimo tobulinimo ir efektyvesnio galimų rizikų valdymo Lietuvoje.
Projektą finansuoja Europos sąjunga.
