Liepos 1 d. Šilalės r. įvyko lauko diena „Aplinką tausojančio žemės dirbimo įtaka augalų šaknų formavimuisi“. Renginys buvo skirtas pristatyti EIP veiklos grupės projekto „Ilgalaikių tvarių žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtakos segetalinės floros valdymui palyginimas“ (Nr. 22BV-KK-24-2-06568-PR001) veikloms. Vadovė dr. Irena Deveikytė pristatė projekto dalyvius, tikslą, uždavinius ir atliekamus darbus, išryškindama tvarių žemdirbystės sistemų svarbą.
Dr. Virginijus Feiza renginio dalyviams pristatė mineralinio moreninio priemolio dirvožemių profilio transformaciją per žemdirbystės vystymosi laikotarpį Lietuvoje, akcentavo storo humusingojo (Ap) horizonto svarbą dirvožemio derlingumui ir neariminių žemės dirbimo technologijų teorinio bei praktinio naudojimo pagrindimui. Remiantis ilgalaikių tyrimų rezultatais, išvardytos dirvožemio suslėgimą mažinančios ir dirvų purumą didinančios priemonės, akcentuota, kad tradicinis bei supaprastintas žemės dirbimas, įskaitant ir tiesioginę sėją, gali būti sėkmingai taikomas ir rudžemiuose, ir išplautžemiuose, o naudojimo ilgalaikiškumas priklauso nuo dirvožemio genezės konkrečiame lauke.
Dr. Agnė Veršulienė pažymėjo, kad optimizuotos žemės ūkio augalų šaknų savybės gali tapti vienu pagrindinių veiksnių, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir sušvelninti klimato kaitos padarinius, nes jos ne tik pasiekia gilius vandens išteklius per sausras, bet ir 2–5 kartus efektyviau nei antžeminė biomasė kaupia stabilią dirvožemio organinę anglį. Pupinių ir miglinių augalų šaknų architektūra ir biomasė, intensyviausiai besiformuojanti dirvožemio viršutiniame (0–10 cm) sluoksnyje, tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio tipo ir taikomų technologijų. Mokslininkė akcentavo, kad minimalaus žemės dirbimo ir intensyvaus tręšimo derinimas reikšmingai didina šaknų masę, o tarpiniai pasėliai efektyviai mažina dirvožemio tankį ir skatina šaknų sistemos vystymąsi bei mikorizinę kolonizaciją, kuri teigiamai koreliuoja su didesniu javų derlingumu.
Po teorinės dalies renginio dalyviai lankėsi eksperimentiniame lauke, įrengtame Romualdo Bertašiaus ūkyje, aptarė neariminių ir tausojamųjų žemės dirbimo technologijų taikymą, jų poveikį segetalinės floros pokyčiams ir augalų vystymuisi, įvertino vasarinių kviečių agrocenozės būklę ir jų šaknų vizualizaciją.
