Birželio 8–12 dienomis Dubrovnike, Kroatijoje, įvyko 5-oji tarptautinė pupinių augalų draugijos konferencija („5th International Legume Society Conference“, ILS5). Svarbiausias pasaulinis pupinių augalų renginys šiais metais sukvietė šimtus mokslininkų, selekcininkų ir agronomijos ekspertų iš 42 pasaulio šalių, o jame Lietuvą atstovavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Monika Toleikienė.
Šių metų konferencijoje dėmesio centre atsidūrė kritiniai žemės ūkio iššūkiai: kaip pupinius augalus pritaikyti prie drastiškų klimato pokyčių, užtikrinti tvarią maisto bei pašarų gamybą ir sumažinti mineralinių trąšų poreikį naudojant natūralią biologinę azoto fiksaciją.
Nuo tradicinių žirnių iki inovatyvių sojų tyrimų
Pranešimuose ir stendinių pranešimų sesijose mokslininkai analizavo itin platų augalų spektrą. Daugiausia dėmesio sulaukė Europos pagrindiniai baltyminiai augalai – sėjamieji žirniai, pašarinės pupos ir liucernos, tačiau atskirose sekcijose analizuotos ir mažiau paplitusios, bet sausrą puikiai pakenčiančios rūšys, pavyzdžiui, pelėžirniai, avinžirniai, lęšiai, lubinai. Itin daug tarptautinės bendruomenės dėmesio buvo skirta gauruotajai sojai (Glycine max (L.) Merr.). Dėl kintančio klimato šios kultūros auginimo ribos sparčiai slenka į šiaurę, o tai atveria visiškai naujas galimybes Baltijos šalių regionui. Konferencijoje savo naujausius tyrimus pristačiusi dr. Monika Toleikienė akcentavo sojų auginimo sėkmę ir iššūkius vėsesnio klimato zonose. Mokslininkė pasidalijo įžvalgomis, kaip specifinių azotą fiksuojančių bakterijų (Bradyrhizobium japonicum) kamienų parinkimas ir augalų mitybos optimizavimas net ir Lietuvos klimato sąlygomis padeda pasiekti stabilių sojų derlių.
Naujos technologijos keičia selekciją
Renginio metu pristatytos proveržio technologijos, iš esmės keičiančios pupinių augalų mokslo ateitį. Didelis dėmesys buvo skirtas didelio pralaidumo fenotipavimo platformoms (High-throughput phenotyping, HTP), kurios pasitelkus dronus ir skaitmeninius sensorius leidžia realiu laiku prognozuoti sojų bei kitų pupinių augalų grūdų derlingumą. Kartu su mokslu grįstomis technologijomis (angl. omics) tai leidžia selekcininkams kur kas greičiau identifikuoti genus, atsakingus už augalų atsparumą sausroms ir šaknų ligoms.
Pupiniai augalai yra Europos baltyminės nepriklausomybės ir Žaliojo kurso pagrindas
„Šių metų konferencija atskleidė, kad perėjimas prie tvarių, pupiniais augalais papildytų sėjomainų ir mišrių pasėlių nebėra tik teorija. Nauji genetiniai įrankiai ir skaitmeninis modeliavimas leidžia gerokai greičiau sukurti klimato kaitai atsparias augalų veisles“, – įspūdžiais dalijasi dr. M. Toleikienė. Konferencijos metu priimti sprendimai ir pasiekti moksliniai susitarimai, integruojantys tokius didžiuosius ES projektus kaip BELIS arba „Legume Generation“, artimiausiais metais virs praktinėmis rekomendacijomis. Jos padės Lietuvos ūkininkams sėkmingai diversifikuoti pasėlius, į sėjomainas įtraukiant ir tradicinius žirnius vikius bei pupas, ir perspektyvius augalus – sojas, lęšius bei avinžirnius.
