Tarptautinio projekto SUCC rezultatas – aukšto citavimo indekso publikacija

Trumpai apie tarptautinį projektą SUCC

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre jau trejus metus vykdomas tarptautinis projektas „Dirvožemio išteklių tvarus naudojimas keičiantis klimatui“ (SUCC) (Nr. EMP442) (2020 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.), finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo Baltijos mokslinių tyrimų programos Estijos Respublikoje.

Projekto partneriai: Estija, Lietuva, Latvija ir Norvegija, kaip trečiosios šalys (be finansavimo) dalyvauja Danija ir Suomija. Koordinatoriai Lietuvoje: dr. Kęstutis Armolaitis ir dr. Jelena Ankuda.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir integruoti greitus ir efektyvius dirvožemio mikroorganizmų nustatymo metodus, siekiant įvertinti žemės naudojimo ir klimato pokyčių poveikį dirvožemio mikrobiotai, dirvožemio organinės anglies sankaupoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijai.

Projekto metu sukaupta didelis kiekis duomenų apie įvairių žemėnaudų (miško ir ariamoje žemėje, dirvonuose bei daugiamečiuose žolynuose ir agromiškeliuose) dirvožemio cheminę ir mikrobiologinę sudėtį, apie dirvožemio CO₂, N₂O ir CH₄ emisijų koncentracijas įvairiose šalyse. Lietuvoje taip pat papildomai buvo išanalizuota cheminė ir mikrobiologinė sudėtis smėlžemiuose (Arenosols) ir išplaužemiuose (Luvisols) iki 2 m. gylio.

Nauja publikacija aktualia tema

Šiais metais buvo išspausdintas jau trečias mokslinis straipsnis žurnaluose, turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“, kurio publikavimas tapo įmanomas dėka bendradarbiavimo projekte „Dirvožemio išteklių tvarus naudojimas keičiantis klimatui (SUCC)“:

• Tedersoo L., Mikryukov V., Zizka A., Bahram M., Hagh-Doust N., Anslan S., Prylutskyi O., Delgado-Baquerizo M., Maestre F. T., Pärn J., Öpik M., Moora M., Zobel M., Espenberg M., Mander Ü., Khalid A. N., Corrales A., Ahto A., Vasco-Palacios A. M., Saitta A., Rinaldi A. C., Verbeken A., Sulistyo B. P., Tamgnoue B., Furneaux B., Ritter C. D., Nyamukondiwa C., Sharp C., Marín C., Gohar D., Klavina D., Sharmah D., Dai D. Q., Nouhra E., Biersma E. M., Rähn E., Cameron E. K., De Crop E., Otsing E., Davydov E. A., Albornoz F. E., Brearley F. Q., Buegger F., Zahn G., Bonito G., Hiiesalu I., Barrio I. C., Heilmann-Clausen J., Ankuda J., Kupagme J. Y., Maciá-Vicente J. G., Fovo J. D., Geml J., Alatalo J. M., Alvarez-Manjarrez J., Põldmaa K., Runnel K., Adamson K., Bråthen K. A., Pritsch K., Tchan K. I., Armolaitis K., Hyde K. D., Newsham K. K., Panksep K., Lateef A. A., Tiirmann L., Hansson L., Lamit L. J., Saba M., Tuomi M., Gryzenhout M., Bauters M., Piepenbring M., Wijayawardene N., Yorou N. S., Kurina O., Mortimer P. E., Meidl P., Kohout P., Nilsson R. H., Puusepp R., Drenkhan R., Garibay-Orijel R., Godoy R., Alkahtani S., Rahimlou S., Dudov S. V., Põlme S., Ghosh S., Mundra S., Ahmed T.,  Netherway T., Henkel T. W., Roslin T., Nteziryayo V., Fedosov V. E., Onipchenko V. G., Yasanthika W. A. E., Lim Y. W., Soudzilovskaia N. A., Antonelli A., Kõljalg U., Abarenkov K. 2022. Global patterns in endemicity and vulnerability of soil fungi. Global Change Biology, In Press. IF – 13,211

Mokslinė publikacija yra aktuali, nes grybai yra organizmai, atliekantys įvairias funkcijas ekosistemose, ypač skaidant organines medžiagas. Tačiau, palyginti su gyvūnais ir augalais, grybų paplitimo modeliai ir apsaugos poreikiai yra mažai ištirti.

Straipsnyje buvo analizuoti dirvožemio grybų funkcinių grupių endemiškumo (kai augalų, gyvūnų ar grybų rūšys, natūraliai paplitusios tik tam tikroje vietovėje) modeliai, pažeidžiamumas globaliniems pokyčiams ir prioritetinės saugomos teritorijos, remiantis šešiais globaliais tyrimais, naudojant didelės raiškos metabarkodavimo metodą.

Buvo sujungti Global Soil Mycobiome konsorciumo (GSMc) atvirų duomenų rinkinio duomenys (Tedersoo, Mikryukov et al., 2021) su medžiaga iš kitų penkių pasaulinių dirvožemio biologinių tyrimų BIODESERT (Maestre et al., 2022), MUSGONET (Delgado-Baquerizo et al., 2021), CLIMIFUN (Bastida et al., 2021), GlobalAM (Davison et al., 2021), Global Wetlands (Bahram et al., 2022), taip pat Sanger sekos duomenys iš dirvožemyje gyvenančių grybų, gauti iš UNITE duomenų bazės (Nilsson et al, 2019), apimančios GenBank.

Nustatyta, kad globaliai visų grybų ir daugelio grybų funkcinių grupių endemiškumas siekia maksimumą tropinėse buveinėse, įskaitant Amazoniją, Jukataną, Vakarų Centrinę Afriką, Šri Lanką ir Naująją Kaledoniją. Taip pat išsiaiškinta, kad grybai labiausiai pažeidžiami sausros, karščio ir žemėnaudos pokyčio, ypač sausuose tropiniuose regionuose, esant aukštam gyventojų tankumui. Aukščiausio prioriteto grybų saugomoms teritorijoms priklauso žolėmis apaugusios pelkės ir miškai, ypač tropiniai. Buvo pabrėžta, kad grybų apsaugai reikėtų skirti daugiau dėmesio, ypač šaknų simbiotinių arbuskulinių mikorizinių ir ektomikorizinių grybų apsaugai tropiniuose regionuose.

Kaip prisidėjo būtent LAMMC mokslininkai?

Lietuvos mokslininkai prisidėjo prie straipsnio kūrimo dalyvaujant minėto SUCC projekto veiklose. 2020 metais Lietuvos smėlžemiuose (Arenosols) ir išplaužemiuose (Luvisols) buvo parinkta 15 tinkamų tyrimo objektų skirtingose žemėnaudose: karpotojo beržo (Betula pendula) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris) medynuose ir daugiametėse pievose (žolynuose). Iš minėtų vietų pagal specialią metodiką buvo paimti jungtiniai mineralinio dirvožemio mėginiai ir išsiųsti į Tartu universitetą. Toliau kolegos iš Estijos išanalizavo minėtus Lietuvos mėginius ir gauta informacija buvo panaudota rengiant publikaciją.

Pušynas – tyrimo vieta

Koks šių tyrimų tęstinumas?

Planuojamas tolesnis projekto „Dirvožemio išteklių tvarus naudojimas keičiantis klimatui (SUCC)“ vykdymas ir mokslinis bendradarbiavimas ruošiant mokslines publikacijas ir dalyvaujant mokslinėse konferencijose. Taip pat ir ateityje tikimasi bendradarbiavimo su užsienio kolegomis rengiant naujų projektų paraiškas.

Daugiau informacijos apie projektą lietuvių kalba: https://www.lammc.lt/data/public/uploads/2020/09/succ_lt.pdf

Oficialus projekto puslapis: https://sisu.ut.ee/emp422succ/main-page

Parengė: dr. Jelena Ankuda ir dr. Kęstutis Armolaitis
2022-10-03