Retai susimąstome, kokią reikšmę mus supančios aplinkos sveikatai turi biologinė įvairovė, kurios gausa tiesiogiai veikia žmonių fizinę bei psichinę būklę ir ekonominę gerovę.
Išreikšdama pritarimą biologinės įvairovės palaikymo priemonių taikymui, Lietuvos Respublikos Prezidentūra Prezidentūros istoriniame parke įrengė laukinių augalų pievelę, prie kurios atsiradimo prisidėjo ir LAMMC Žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus doktorantė Vilma Gudynienė.
Edukacine vieta tapęs biologinės įvairovės pievos kampelis Prezidentūros istoriniame parke atskleidžia tvarų produktyvumą, iliustruoja medaus gamybos ciklą. Tikimasi, kad pievai pražydus jame lankysis ant Prezidentūros stogo pastatytuose aviliuose apgyvendintos bitės. Bendroje erdvėje įrengtas modulinis avilys su ekranu, leidžiančiu stebėti bičių gyvenimą, girdykla paukščiams ir bitėms, vabzdžių viešbutis. Taip siekiama atkreipti dėmesį, jog pievos yra neatskiriama ne tik kaimo, bet ir miesto kraštovaizdžio dalis, paskatinti ieškoti tvarių ūkininkavimo galimybių saugant pievas.
Pievose auga daugiau rūšių augalų nei vejoje, geriau absorbuojamas ir lėčiau garinamas kritulių vanduo. Žydint pievos augalams, joje prieglobstį randa įvairūs vabzdžiai apdulkintojai, kurie čia pat maitinasi ir slepiasi žolėje. Žolyno pašaknyje temperatūra yra žemesnė, dirvožemio paviršius apsaugomas ne tik nuo erozijos, bet ir nuo išdžiūvimo, dėl to grunte susidaro palankesnės sąlygos daugintis mikroorganizmams. Daugėjant bestuburių, dėl jų veiklos geriau aeruojamas dirvožemis, gaminami natūralūs mikroelementai.
Iš daugiau nei 30 mūsų šalyje aptinkamų augalų rūšių projektui sėklų mišinį sukūrusi doktorantė Vilma Gudynienė tiria vietinių laukinių augalų panaudojimo galimybes, sėklų mišinius, inovatyvius pievų sėjimo būdus. Prezidentūros parkelyje į užsėtą pievą buvo pasodinti ir jau išsivystę laukinių augalų sodinukai.
Pievos koncepcinė idėja buvo įgyvendinta bendradarbiaujant su Rokų medelyno komanda „Želdynėlis“ ir padedant talkininkams.
