Kovo 16–20 d. Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su Masačusetso technologijos institutu (MIT) delegacija surengė trečiąjį strateginį vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas. Ją sudarė Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovai, toliau plėtojantys bendradarbiavimo galimybes su viena iš pasaulyje pirmaujančių inovacijų ekosistemų.
Šis pavasaris transatlantinei mokslo ir inovacijų bendruomenei buvo kupinas naujų įspūdžių. 18 narių delegacija, sudaryta iš 13 Lietuvos konsorciumo partnerių – mokslo ir verslo institucijų, lankėsi viename geriausių pasaulio universitetų, kad aptartų tolesnius bendrų mokslinių tyrimų ir projektų planus.
Vizito programą sudarė bendri ir individualūs susitikimai su MIT atstovais. Lygiagrečiai delegacija tiesiogiai įsitraukė į MIT akademinę aplinką – lankė paskaitas, baigiamųjų darbų gynimus ir tarpinius MIT programų, įskaitant „DesignX“, skirtoje dizaino inovacijoms ir verslumui, studentų projektų pristatymus. Šios patirtys suteikė galimybę iš arti susipažinti su tuo, kaip MIT organizuoja mokymosi procesą, grįstą aktyviu dalyvavimu ir realių problemų sprendimu.
Apžvelgdama vizitą, profesorė Elizabeth Wood – MIT-Ukrainos programos steigėja ir MIT-Eurazijos programos bendra vadovė MIT Tarptautinių studijų centre (TSC) – pabrėžė ir šių TSC programų mastą, ir tiesioginių mainų vertę: „Buvo džiugu kovo trečią savaitę, vos prasidėjus pavasariui, sulaukti kolegų iš Lietuvos konsorciumo. Turėjome puikių susitikimų įvairiuose MIT padaliniuose, įskaitant pokalbius su prorektoriumi tarptautinei veiklai Duane Boning ir MIT bibliotekų vadove Chris Bourg.“
Šio vizito metu buvo analizuojami konkretūs būdai, kaip suartinti mokslą ir verslą, mokslo idėjas paverčiant realiais produktais ir sprendimais.
Nuo proceso iki poveikio
Viso vizito metu nuolat kartojosi mintis: moksliniai tyrimai ir švietimas vis dažniau vertinami pagal jų sukuriamą realų poveikį visuomenei. Pasak profesorės E. Wood, diskusijos atskleidė Lietuvos universitetuose jau vykstančius pokyčius: „Šis vizitas man padėjo geriau suprasti įdomias kryptis, kurias formuoja Lietuvos akademinės bendruomenės ir verslo atstovai, įskaitant siekį modernizuoti ir diegti naujoves mokslinių tyrimų bei švietimo srityse.“
Ji taip pat akcentavo glaudesnio mokslo bei verslo bendradarbiavimo ir į praktiką orientuotų mokymo modelių svarbą: „Mane sudomino diskusija apie glaudesnių ryšių tarp akademijos ir verslo kūrimą, siekiant abipusės naudos. Tam galėtų būti panaudoti kai kurie MIT mokymo modeliai, kuriuose kursai orientuojami į konkrečius verslo bendruomenės siūlomus uždavinius.“
Šios įžvalgos buvo išsamiau aptartos Lietuvos ir MIT atstovų pokalbiuose. Jomis pasidalino Lietuvos konsorciumo koordinatorė Ina Žurkuvienė: „MIT didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų indėliui į realius pokyčius pasaulyje. Jų veikla grindžiama projektais, išradimais ir technologijomis. Tai kelia mums, lietuviams, svarbų klausimą – o kas būtų, jei sėkmę pradėtume vertinti labiau pagal poveikį, o ne pagal procesą? Nors aukštos kokybės publikacijos ir toliau lieka mokslo kertinis akmuo, išplėtus vertinimo kriterijus ir tradicinius rodiklius papildžius realiais rezultatais, būtų galima visapusiškiau įvertinti mokslininko indėlį.“
Kartu buvo pabrėžta, kad tokie metodai reikalauja kruopštaus pritaikymo nacionaliniam ir Europos kontekstui, o ne aklos kopijos.
Delegacija susitiko su potencialiais partneriais, įskaitant prof. dr. Phillip Budden, kuris neseniai lankėsi Lietuvoje, ir NATO inovacijų fondo pirmininko pavaduotoją prof. dr. Fiona Murray. Su jais konsorciumo atstovai aptarė ateities bendradarbiavimo gaires.
Kaip gimsta inovacijos: MIT centrų vaidmuo
Siekdama geriau suprasti, kaip idėjos pereina iš laboratorijų į rinką, delegacija lankėsi keliuose MIT padaliniuose, įskaitant „Deshpande“ technologinių inovacijų centrą. Pokalbių su vykdomuoju direktoriumi Rana K. Gupta metu buvo pabrėžtas itin selektyvus komercializavimo modelis. Kasmet centras peržiūri dešimtis mokslinių tyrimų pasiūlymų, tačiau remia tik nedidelį kiekį projektų, turinčių didelį praktinio pritaikymo potencialą. Didžiąją dalį šio proceso sudaro mentoriai – patyrę mokslininkai, dirbantys kartu su tyrėjais, testuojantys idėjas, anksti identifikuojantys rizikas ir padedantys projektams pasiekti rinką.
Konsorciumo koordinatorė pabrėžė, kad šis modelis veikia tik pasitikint tyrėjais ir asmenimis, padedančiais jų idėjas perkelti į rinką: „Šis pasitikėjimas gimsta iš bendrų patirčių – be jų net geriausi įrankiai ar procesai nebus pakankami.“
Dar vienas reikšmingas vizitas vyko MIT Mokymo ir mokymosi laboratorijoje, kurioje buvo pristatytas aktyviuoju mokymusi paremtas ugdymo modelis. Pabrėžta, kad studentai turi savarankiškai susipažinti su teorine medžiaga prieš paskaitą, o jų metu laikas skiriamas diskusijoms, komandiniam darbui ir realių problemų sprendimui. Šis modelis MIT skatinamas ankstyvu įsitraukimu į komandinius projektus, glaudžiai bendradarbiaujant su dėstytojais bei verslo atstovais ir prieiga prie verslumo platformų, pavyzdžiui, MIT DesignX, praktinį pritaikymą derinančių su akademiniu tarpdisciplininiu pagrindu.
Idėjų išbandymas praktikoje
Delegacija taip pat lankėsi MIT branduolinio reaktoriaus laboratorijoje – viename iš nedaugelio pasaulyje universitetų turimų mokslinių tyrimų reaktorių. Šioje laboratorijoje galima atlikti pažangius medžiagų bandymus ekstremaliomis sąlygomis, taip žymiai pagreitinant mokslinių tyrimų procesus ir palaikant bendradarbiavimą su verslo partneriais, kuriančiais naujos kartos energetikos technologijas.
Dar vienas svarbus vizito etapas buvo apsilankymas lietuvių įkurtoje biotechnologijų bendrovėje „Northway Biotech“, įsikūrusioje Valtame, Masačusetso valstijoje. Modernių laboratorijų apžiūra atskleidė, kaip kuriamos biologinių produktų gamybos technologijos ir gaminami vaistai klinikiniams tyrimams.
Naujasis konsorciumo narys tęsia diskusijas su Lietuvos mokslo institucijomis dėl galimo bendradarbiavimo kuriant bendrą Biotechnologijų tyrimų centrą. Centro išskirtinumas – dėmesys dvejopos paskirties tyrimams. Ši idėja buvo pristatyta susitikime su prof. dr. Robert Desimone, dr. J. Christopher Love, prof. dr. Michael J. Cima ir prof. dr. Hadley Sikes, kuri buvo kviestinė pranešėja praėjusį spalį Lietuvos konsorciumo organizuotoje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys“ („Human and More than Human Futures“).
Tolesni žingsniai
Lietuvos institucijų ir MIT bendradarbiavimas jau duoda konkrečių rezultatų. Pirmaisiais bendradarbiavimo metais Lietuvos konsorciumo nariai kartu su MIT mokslininkais pateikė septynias projektų paraiškas dalyvauti MIT „Global Seed Funds“ programoje, kurią administruoja TSC.
Kitas konkretus rezultatas – bendras akademinis mikromodulis, kurį šiuo metu rengia 6 Lietuvos universitetai ir kurio startas numatytas 2026 m. spalio mėn. Ši bandomoji iniciatyva pasitelkiant „MITx“ platformą ir mokymo metodikas sudarys sąlygas Lietuvos universitetų studentams artimiau susipažinti su MIT akademine aplinka.
Atsižvelgdama į platesnį bendradarbiavimą, profesorė E. Wood taip pat pabrėžė vizito svarbą abipusio mokymosi tikslu: „Bendraudama su delegacijos nariais taip pat daug sužinojau apie lietuvių savarankiškumą ir nepriklausomybę. Tai buvo įdomi ir vaisinga susitikimų bei diskusijų kupina sesija. Džiaugiuosi, kad mus aplankė tiek daug puikių kolegų.“
Kalbėdami apie vizitą dalyviai pabrėžė, kad MIT modelis turėtų būti vertinamas kaip įkvėpimo šaltinis, o ne kaip rutininis reiškinys.
„MIT aplinka yra unikali. Jos negalima tiesiog perkelti į kitą ekosistemą, – pažymėjo Ina Žurkuvienė. – Ne visi mokslo pasiekimai turi virsti verslo idėjomis, tačiau tais atvejais, kai taip nutinka, jiems reikalinga užtikrinta parama. Tai platesnio pobūdžio sisteminis klausimas, kurį verta analizuoti plačiau.“
Ypatinga padėka už šį produktyvų ir turiningą vizitą skiriama Gediminui Urbonui, Deliana Ernst ir Ekaterinai Zabrovskai.
Apie konsorciumą
Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT vienija lyderiaujančius Lietuvos universitetus, mokslo institutus ir verslo atstovus. Konsorciumui priklauso „Euromonitor International“, „Ignitis Group“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, „Northway Biotech“, „Novian“, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius TECH, Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija.
Konsorciumo koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.
Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslų taryba.
