TRACE-Soils: „Mechanizmai, lemiantys anglies sekvestracijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir maistinių medžiagų nuostolių dirvožemyje skirtumus, taikant tausojamąją žemdirbystę Europoje“.
Programos H2020 EJP SOIL projekte TRACE-Soils LAMMC atstovauja šeši mokslo darbuotojai: D. Feizienė (projekto koordinatorė), V. Feiza, K. Amalevičiūtė-Volungė, I. Parašotas, M. Kochiieru ir S. Pranaitienė. Projekto tikslas – nustatyti mechanizmus, lemiančius anglies dioksido sekvestracijos dirvožemyje, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir maisto medžiagų praradimo Europos žemės ūkio paskirties dirvožemyje kompromisus bei sinergiją ir pasiūlyti konkrečioms klimato zonoms būdingus rodiklius bei jų švelninimo priemones. Projekto TRACE-Soils metu bus nustatyti dirvožemio abiotiniai ir biotiniai kompromisų dydžio prognozavimo veiksniai, kurie bus patikrinti ilgalaikiais eksperimentais Europos šiaurės-rytų ir pietų-vakarų pedoklimatiniame gradiente. Bus sukurti modeliavimo scenarijai, pagal kuriuos kompromisų analizę bus galima išplėsti iki provincijų lygmens. Projekto pradžia 2021 m. vasario mėn. 1 d., trukmė – 36 mėnesiai.
Šiuo metu kaupiama tyrimo rezultatų duomenų bazė iš ilgamečių savo šalies žemės dirbimo ir tręšimo lauko eksperimentų rezultatų. Kiekviena šalis projekto dalyvė (Danija, Olandija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Prancūzija ir Lietuva) pagal galimybes buvo įsipareigojusi atlikti sutartas dirvožemio fizikines arba chemines analizes. LAMMC atliko dirvožemio granuliometrinės sudėties, pH, tirpios organinės anglies, humuso kokybės (7 frakcijų) analizes. Visos šalys savo įsipareigojimus įvykdė.
LAMMC laboratorijose atliktos dirvožemio analizės parodė, kad ilgalaikių lauko bandymų dirvožemio 0–10 cm sluoksnyje granuliometrinė sudėtis yra tokia: Švedijoje – dulkiškas priemolis, Lietuvoje – smėlingas lengvas priemolis, Prancūzijoje – dulkiškas priemolis, Šveicarijoje – dulkiškas priemolis, Ispanijoje – vidutinio sunkumo priemolis, Danijoje – smėlingas priesmėlis, Olandijoje – vidutinio sunkumo priemolis. Įvairiose šalyse dirvožemio 0–10 cm sluoksnio pH svyravo nuo 4,0 iki 7,6, 10–20 cm sluoksnyje – nuo 4,8 iki 7,6. Reikšmingi pH skirtumai taikant nevienodą žemės dirbimą dirvožemio 0–10 cm sluoksnyje užfiksuoti Švedijos lauko bandymuose, o dirvožemio 10–20 cm sluoksnyje – Prancūzijoje. Nustatyta, kad Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje taikant tradicinį žemės dirbimą 0–10 ir 10–20 cm sluoksnyje dirvožemio pH buvo didesnis.
Mažiausias dirvožemio organinės anglies (DOC) kiekis nustatytas taikant tradicinį žemės dirbimą: Lietuvoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje ir Olandijoje – 0–10 cm sluoksnyje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje ir Danijoje – 10–20 cm sluoksnyje. Visose šalyse didžiausias DOC kiekis nustatytas taikant neariminį žemės dirbimą. Ir supaprastintas, ir neariminis žemės dirbimas turi didesnį potencialą didinti humuso kokybę ir, tikėtina, aktyvinti dirvožemio humifikacijos procesus Švedijoje, Šveicarijoje ir Danijoje. Neariminis žemės dirbimas buvo pranašesnis už tradicinį žemės dirbimą Nyderlanduose. Ispanijoje taikant supaprastintą žemės dirbimą pagerėjo humuso kokybė.
Parengė dr. Dalia Feizienė
