Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos vienas iš tikslų – išsaugoti genetinę įvairovę ir didinti miško medžių populiacijų adaptacinį potencialą kintančio klimato ir aplinkos sąlygomis. Šiais metais Lietuvos miškai ir jų genetiniai ištekliai susidūrė su žievėgraužio tipografo masiniu plitimu eglynuose, kai kurie regionai smarkiai nukentėjo nuo audrų, o pušynai puolami pušinio pjūklelio. Šių įvykių kontekste lapkričio 8 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute įvyko seminaras-diskusija „Miško medžių selekcija, genetiniai ištekliai, jų apsauga ir naudojimas“. Programa
Renginyje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Renginį pradėjo LAMMC direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai dr. Marius Aleinikovas pasveikindamas visus diskusijos-seminaro dalyvius.
Seminare buvo pristatyti šeši žodiniai pranešimai apie miško medžių selekciją, genetinių išteklių tyrimus ir jų apsaugą Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Dr. Dainis Ruņģis iš Latvijos miškų instituto (Silava) papasakojo apie miškų genetinius išteklius Latvijoje, doc. dr. Jan Kowalczyk iš Lenkijos miškų instituto (IBL) pristatė miškų genetinių išteklių apsaugos ir selekcijos integraciją Lenkijoje. Dr. Tiit Maaten iš Estijos gyvybės mokslų universiteto aptarė miškų genetinių išteklių dabartį ir mokslinius tyrimus Estijoje, o akad. prof. dr. Darius Danusevičius iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos supažindino renginio dalyvius su naujausiais miškų genetinių išteklių srities moksliniais tyrimais Lietuvoje. Dr. Aris Jansons iš Latvijos miškų instituto (Silava) papasakojo apie miško medžių selekciją Latvijoje, o jaunasis akademikas dr. Darius Kavaliauskas – miškų genetinį monitoringą, jo koncepciją ir dabartinę miškų genetinio monitoringo situaciją Europoje.
Antroje renginio dalyje aplankyta Valstybinių miškų urėdijos kankorėžių aižykla ir miško medžių selekcijos stacionaras, kur urėdijos specialistas Valmantas Kundrotas išsamiai papasakojo apie neseniai atidaryto miško medžių selekcijos stacionaro darbą.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOR-23-42.
