Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Bendradarbiavimo su užsienio mokslininkais rezultatas – aukšto citavimo rodiklio publikacija

Bendradarbiavimo su užsienio mokslininkais rezultatas – aukšto citavimo rodiklio publikacija

Žemiau tekste interviu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais, straipsnio bendraautoriais dr. Jelena Ankuda ir dr. Kęstučiu Armolaičiu.

Tedersoo L., Mikryukov V., Anslan S., Bahram M., Khalid A. N., Corrales A., Agan A., Aída-M. Vasco-Palacios A.-M., Saitta A., Antonelli A., Rinaldi A. C., Verbeken A., Sulistyo B. P., Tamgnoue B., Furneaux B., Ritter C. D., Nyamukondiwa C., Sharp C., Marín C., Dai D. Q., Gohar D., Sharmah D., Biersma E. M., Cameron E.K., De Crop E., Otsing E., Davydov E. A., Albornoz F. E., Brearley F.Q., Buegger F., Gates G., Zahn G., Bonito G., Hiiesalu I., Hiiesalu I., Zettur I., Barrio I. C., Pärn J., Heilmann-Clausen J., Ankuda J., Kupagme J. Y., Sarapuu J., Maciá-Vicente J. G., Fovo J. D., Geml J., Alatalo J. M., Alvarez-Manjarrez J., Monkai J., Põldmaa K., Runnel K., Adamson K., Bråthen K. A., Pritsch K., Tchan K. I., Armolaitis K., (...),  Abarenkov K. 2021. The Global Soil Mycobiome consortium dataset for boosting fungal diversity research. Fungal Diversity, 21 October 2021. IF – 20,372

Kaip užsimezgė bendradarbiavimo ryšiai su kitomis straipsnio bendraautorių institucijomis?

Straipsnio publikavimas tapo įmanomas dėl LAMMC dalyvavimo tarptautiniame projekte „Dirvožemio išteklių tvarus naudojimas keičiantis klimatui“ (SUCC) (Nr. EMP442) (2020 01 01–2023 12 31), kuris gavo finansavimą iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo Baltijos mokslinių tyrimų programos Estijos Respublikoje.

Projekto partneriai: Estija, Lietuva, Latvija ir Norvegija; kaip trečiosios šalys (be finansavimo) dalyvauja Danija ir Suomija. Koordinatoriai Lietuvoje: dr. Kęstutis Armolaitis ir dr. Jelena Ankuda. Kiti dalyviai iš Lietuvos: projekto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Aleinikovienė, projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Karolina Gvildienė ir projekto jaunesnieji mokslo darbuotojai ir doktorantai Audrius Jakutis, Diana Sivojienė, Valeriia Mishcherikova, Vaiva Kazanavičiūtė ir Donata Drapanauskaitė.

Straipsnio pirmas autorius ir vienas iš pagrindinių iniciatorių yra šio projekto vadovas prof. dr. Leho Tedersoo iš Tartu universiteto Ekologijos ir žemės mokslų instituto (Institute of Ecology and Earth Sciences (IEES) of the University of Tartu).

Projekto pagrindinis tikslas – sukurti ir pritaikyti greitus bei efektyvius dirvožemio mikroorganizmų nustatymo metodus, siekiant įvertinti žemės naudojimo ir klimato pokyčių įtaką dirvožemio mikrobiotai, organinės anglies sankaupoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijai.

Publikacijos svarba ir naujumas

Mokslinė publikacija yra labai aktuali, nes dirvožemio mikroskopiniai grybai (mikobiota), kaip pagrindiniai organinės medžiagos skaidytojai, yra labai svarbūs sausumos ekosistemų biotiniai komponentai. Tačiau vis dar yra labai ribotas supratimas apie mikobiotos įvairovę ir paplitimą globaliniu mastu. Šiame straipsnyje yra publikuojamas konsorciumo Global Soil Mycobiome (GSMc) dirvožemio mikroskopinių grybų vieningų duomenų pasaulinis rinkinys, siekiant paskatinti ir plėtoti tolesnius šių grybų įvairovės, biogeografijos ir makroekologijos tyrimus. Duomenų rinkinys geografinės platumos ir grybų filogenetinės įvairovės atžvilgiu yra išsamesnis nei anksčiau paskelbti duomenys. Duomenų rinkinį sudaro 722 682 grybų taksonominiai vienetai (angl. operational taxonomic units, OTUs), gauti PacBio sekos nustatymo metu iš 3200 vietų 108 šalyse, visuose žemynuose. GSMc duomenų rinkinys yra atviras ir pasiekiamas per PlutoF saugyklą.

Trumpai aprašykite publikacijai parengti LAMMC vykdytus darbus

Bendraautoriai iš Lietuvos (straipsnio autorių sąraše jų yra net 95) prisidėjo prie straipsnio, dalyvaudami projekto SUCC veiklose, parinkę ir aprašę tinkamus tyrimo objektus ir tinkamai surinkę bei paruošę siuntimui dirvožemio ėminius. Smėlžemių (Arenosols) ir išplaužemių (Luvisols) jungtiniai ėminiai 2020 metais buvo surinkti 15-oje Lietuvos vietų skirtingose žemėnaudose: paprastosios pušies (Pinus sylvestris) bei karpotojo beržo (Betula pendula) medynuose ir daugiametėse pievose (žolynuose). Iš šių vietų pagal specialią metodiką buvo paimta 20 jungtinių dirvožemio mėginių, jie išsiųsti į Tartu universitetą. Kolegos iš Estijos šiuos mėginius išanalizavo, o gauta informacija buvo panaudota rašant publikaciją.


Renkami projekto SUCC ėminiai

Parengė: dr. Jelena Ankuda ir dr. Kęstutis Armolaitis

En