Birželio 8–9 d. vykusioje Augalų selekcijos 100-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Traditional and novel tasks for plant breeding“ / „Augalų selekcijos tradiciniai ir naujieji uždaviniai“ dalyvavo svečiai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Norvegijos. Programa
Pirmąją konferencijos dieną Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas kartu su akademikais dr. Vytautu Ruzgu ir prof. habil. dr. Vidmantu Staniu parengė pranešimą „Lietuvos augalų selekcijos šimtmečio kelias – vingiai ir pasiekimai“, kuriame apžvelgė šalies selekcijos mokslo raidą nuo Dotnuvos selekcijos stoties įkūrimo 1922 m. iki naujausių technologijų taikymo siekiant padidinti augalo derlingumą, išnaudojant ir kryptingai tobulinant jo genomą. G. Brazausko teigimu, naujas veisles kuriančių selekcininkų laukia nemenki iššūkiai – kurti itin derlingas, geros kokybės ir konkurencingas veisles, tinkančias Žaliojo kurso idėjoms, atitinkančias naujo Ekologinės gamybos reglamento reikalavimus, taip pat siauresnio naudojimo, bet specifiškesnės paskirties funkciniam maistui ir specializuotai gamybai. Monografija „Augalų selekcija Lietuvoje amžių sandūroje“
Renginio dalyvius pasveikino LR žemės ūkio ministerijos viceministras Paulius Astrauskas. Jo teigimu, visi, dirbę ir besidarbuojantys selekcijos srityje, yra verti padėkos, nes būtent augalų selekcijos mokslas veda į priekį žemės ūkio gamybą. Pasak viceministro, 100 metų – tai augalų evoliucija, padedanti spręsti globalias dabarties problemas, visų pirma apsirūpinimo maistu. Funkcinio maisto kūrimas, ekologinis ūkininkavimas, augalų atsparumo įvairiems stresams didinimas – šiuos iššūkius spręs ir naujos kartos mokslininkai.
Prie sveikintojų prisijungė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, kuris kalbėjo apie selekcininkų darbo sudėtingumą bei atsakomybę.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir direktorius Sigitas Dimaitis tardami sveikinimo žodžius pabrėžė, kad augalų selekcininkai mus aprūpina geros kokybės maistu, o pasauliui padeda išvengti bado. Jų teigimu, svarbu ne tik augalų genetiniai ištekliai, bet ir tyrėjai, kurie juos saugo ir gausina.
„Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pasidžiaugė jau 25-erius trunkančiu institucijų bendradarbiavimu. Jo teigimu, LAMMC selekcininkai kuria konkurencingas veisles, kurias noriai renkasi ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių ir net Jungtinių Amerikos Valstijų augintojai.
Renginio dalyvius su solidžiu jubiliejumi sveikino kolegos iš Latvijos: Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos instituto direktorė Ineta Stabulniecė, Isaaks Rašals iš Latvijos universiteto, Latvijos augalų augintojų asociacijos atstovai padovanojo savo išvestą rododendrą, Estijos augalininkystės tyrimų instituto direktorius Andre Veskioja, svečiai iš Norvegijos.
Už pasiekimus vykdant selekcijos plėtrą apdovanoti dirbantys ir anksčiau dirbę mokslininkai ir techninis personalas, be kurių indėlio būtų sudėtinga vykdyti genetikos ir selekcijos tyrimus.
Žemės ūkio ministerijos padėkos įteiktos:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos skirtos:
Aplinkos ministerijos padėka:
LAMMC direktoriaus padėkos:
Antrą renginio dieną mokslininkai apžvelgė selekcijos mokslo pasiekimus ir raidos tendencijas savo šalyse. Pranešimų santraukų leidinys
Estijos augalininkystės tyrimų instituto direktorius Andre Veskioja pristatė pranešimą „Augalų selekcijos šiuolaikinė situacija ir jos perspektyvos Estijoje“. Dr. Mara Bleidere ir dr. Ilze Skrabule apžvelgė Latvijos agrarinių resursų ir ekonomijos instituto Stende ir Priekuli mokslo centrų aktualijas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro selekcininkas akad. dr. Vytautas Ruzgas savo pranešime analizavo Lietuvos selekcijos ir sėklininkystės problemos ir aptarė jų sprendimo būdus, o akad. habil. dr. Vidmantas Stanys pristatė Lietuvos sodo ir daržo augalų selekcijos ir genetikos pasiekimus.
Paralelinėse sesijose buvo pristatyti 7 pranešimai. LAMMC ir kitų šalių mokslininkai apžvelgė žieminių kviečių, miglinių ir pupinių žolių, miško medžių selekcijos pasiekimus ir perspektyvas, analizavo Šiaurės ir Vakarų Baltijos šalių kviečių veislių atsparumą miltligei, dengiamųjų augalų įtaką po jų auginamų augalų derliui ir azoto akumuliavimui, bulvių genotipų azoto panaudojimo efektyvumą, vaizdu pagrįsto augalų fenotipavimo taikymą. Tuo pačiu metu vyko tarptautinio projekto NOBALwheat dalyvių seminaras.
Vėliau vyko selekcinių programų aptarimas ir pristatymas selekciniuose žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, avižų, žirnių, pupinių, miglinių ir vejų žolių augynuose.
