Lietuvos mokslo diplomatija: nuo dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose – prie jų kūrimo
Lietuvos mokslininkai dirba stipriausiuose pasaulio universitetuose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir kuria ryšius su įtakingomis mokslo institucijomis. Tačiau kaip šiuos ryšius ir individualias mokslininkų sėkmės istorijas paversti ilgalaikiu Lietuvos mokslo diplomatijos kapitalu?
Apie tai spalio 20 d. bus diskutuojama Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuojamame Lietuvos mokslo forume „Kai mokslas tiesia tiltus“, kuris yra tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ dalis. Diskusijoje „Mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai: ką galime pasiekti?“ mokslo, akademinės bendruomenės ir valstybės politikos atstovai aptars Lietuvos galimybes stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje mokslo erdvėje ir ilgalaikius sprendimus, reikalingus šiam potencialui išnaudoti.
Vienas iš diskusijos dalyvių – Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Gediminas Urbonas. Jo teigimu, nedidelės valstybės įtaką tarptautinėje mokslo erdvėje lemia ne vien institucijų dydis ar investicijų mastas. Svarbu gebėti aiškiai įvardyti pasauliui aktualias problemas, kurias valstybė gali padėti spręsti, ir aplink jas telkti stiprias tarptautines partnerystes.
Tarptautinėje mokslo erdvėje svarbu ne tik dalyvauti projektuose ir tinkluose, bet ir įsitraukti ten, kur keliami nauji klausimai, gimsta iniciatyvos ir kuriamos ilgalaikės partnerystės.
G. Urbonas Lietuvos potencialą sieja su gebėjimu telkti skirtingas sritis ir sektorius. Jo teigimu, proveržiai vis dažniau vyksta ten, kur susitinka mokslas, technologijos, menas, humanitariniai ir socialiniai mokslai, viešoji politika bei vietos bendruomenių žinios. Lietuvos dydis šiuo požiūriu gali būti ne trūkumas, o pranašumas – galimybė greičiau kurti ryšius tarp universitetų, valstybės institucijų, verslo, kultūros ir diasporos.
Svarbus mokslo diplomatijos uždavinys – ir jau sukauptų tarptautinių ryšių tęstinumas. Lietuvos mokslininkų tarptautinės karjeros, narystė stipriuose tinkluose bei bendri projektai suteikia daug galimybių, tačiau, G. Urbono teigimu, sukaupta patirtis, kontaktai ir pasitikėjimas turėtų peržengti vieno žmogaus ar vieno projekto ribas ir atverti galimybes platesnei Lietuvos mokslo bendruomenei.
Kitas Lietuvos mokslo diplomatijos žingsnis galėtų būti perėjimas nuo dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose prie naujų bendradarbiavimo formatų inicijavimo.
G. Urbono vertinimu, tam nebūtina aprėpti visų mokslo sričių. Svarbiau pasirinkti kelias Lietuvai ir pasauliui strategiškai reikšmingas temas, sutelkti jose kompetencijas ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam institucijų veikimui. Viena iš galimų krypčių – tarptautinė Baltijos regiono platforma, jungianti mokslą, technologijas, dizainą, meną ir viešąją politiką bei skirta demokratiniam, ekologiniam ir technologiniam atsparumui stiprinti.
Tam reikalingi ne tik pavieniai projektai ar konferencijos, bet ir ilgalaikiai bendradarbiavimo mechanizmai – mainų programos, bendros laboratorijos, tarptautinės doktorantūros, tyrėjų ir studentų mobilumas bei ilgalaikiai institucijų susitarimai.
Lietuvos mokslo forumas „Kai mokslas tiesia tiltus“ vyks spalio 20 d. Lietuvos mokslo taryboje, Gedimino pr. 3, Vilniuje. G. Urbonas dalyvaus diskusijoje „Mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai: ką galime pasiekti?“. Forumą taip pat bus galima tiesiogiai stebėti per LRT PLIUS.
Išsami programa ir registracija: https://scienceweek.lt/
Nuotraukos autorius – Edvardas Blaževič.
