Birželio 12–13 dienomis Lenkijoje, Varšuvoje, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija, skirta paminėti Varšuvos gyvybės mokslų universiteto žemės ūkio eksperimentinės veiklos šimtmečiui (100th Anniversary of Agricultural Experimentation at the Warsaw University of Life Sciences), kurioje dalyvavo gausi LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojų ir doktorantų delegacija: dr. Gražina Kadžienė, dr. Irena Deveikytė, dr. Agnė Veršulienė, dr. Ona Auškalnienė, dr. Vytautas Seibutis, dr. Virmantas Povilaitis ir doktorantai Birutė Jomantaitė, Neringa Matelionienė, Klaudija Meižienė bei Edvinas Meižys.
Buvo pristatyta daugiau nei 10 stendinių ir žodinių pranešimų dirvožemio tyrimų tematika 6 sekcijose. Santraukų leidinys
Aktyviai dalyvavo Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslininkai ir doktorantai, pristatę po kelis pranešimus: dr. Gražina Kadžienė buvo 5 pranešimų autorė ir bendraautorė, dr. Irena Deveikytė ir dr. Vytautas Seibutis parengė po du pranešimus. Doktorantės Birutė Jomantaitė ir Klaudija Meižienė parengė ir pristatė savo atliekamų tyrimų medžiagą. Lietuvai atstovavo ir kitų LAMMC padalinių mokslo darbuotojai bei tyrėjai iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos.
Konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas ilgalaikiams dirvožemio tyrimų eksperimentams. Mokslininkas iš Rotamstedo (JK) Andy Gregory pristatė seniausią pasaulyje eksperimentą, vykdomą nuo 1843 metų. Tokių eksperimentų duomenų pagrindu galima modeliuoti ilgalaikius dirvožemio organinės medžiagos, mitybos elementų, reakcijos pokyčius, kuriuos lemia ne tik žmonių ūkinė veikla, bet ir klimato sąlygos.
Ilgalaikių eksperimentų duomenis pristatė ir mokslininkai iš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, Vengrijos. Nebraskos (JAV) Linkolno universiteto tyrėjas Bijesh Maharjan kalbėjo apie ilgalaikio tręšimo sistemų įtaką dirvožemio sveikatai. Daugiau nei 70 metų vykdomo eksperimento duomenys parodė, kad tręšimas mėšlu pagerina dirvos anglies stabilizaciją, net kai auginami vienos rūšies augalai (monopasėlis). Kitos praktikos – sėjomaina ir dirvos dirbimas gali prisidėti prie tausojamosios žemdirbystės sistemos kūrimo.
LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas dr. Virmantas Povilaitis, pristatęs žodinį pranešimą „Grūdinių augalų produktyvumas skirtingo valdymo intensyvumo ilgalaikiame lauko eksperimente / Cereal crop productivity under different management intensity in long term field experiment“, aptarė nuo 1991 metų Valinavoje vykdomo eksperimento rezultatus. Taip pat su bendraautoriais pristatė du stendinius pranešimus vykdytų projektų tematika.
Be ilgalaikių eksperimentų duomenų aptarimo, buvo kalbama ir apie naujus augalus: vienas tokių – kernza (lot. Thinopyrum intermedium), arba daugiamečiai kviečiai. Mokslininkė Urszula Norton iš JAV Vajomingo valstijos universiteto pristatė duomenis apie šio augalo panaudojimo galimybes žemės ūkyje. Nors jo grūdų derlingumas gerokai mažesnis nei kviečių, bet didžiulė (tris kartus didesnė nei žieminių kviečių) šaknų sistema leidžia mažinti dirvos eroziją, kaupti organinę anglį, efektyviai panaudoti maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Dėl šių savybių augalas gali turėti ateitį regionuose, kuriuose iškrinta mažai kritulių ir jų pasiskirstymas yra netolygus.
Konferencijos organizatoriai sudarė sąlygas sužinoti apie ilgalaikius Skernevicės bandymų stotyje atliekamus tyrimus, kuriuose vykdomi ilgalaikiai eksperimentai su bulvėmis (100 metų auginamos kaip monokultūra) ir kviečiais (48 metus auginami kaip monokultūra). Puikiai sutvarkyta tyrimų bazė ir beveik šimtmetį vykdomi eksperimentai padarė įspūdį.
Konferencija buvo naudinga dalykine prasme – užmegzti kontaktai su užsienio tyrėjais paskatins tolesnį mokslininkų bendradarbiavimą dirvožemio tyrimų srityje.
