Birželio 16–18 d. Žemutinės Saksonijos Bernburgo mieste, Vokietijoje, vyko tarptautinė žemės ūkio technologijų paroda „DLG Feldtage“, kurią organizavo Vokietijos žemės ūkio draugija (Die Deutsche Landwirtschafts-Gesellschaft, DLG), vienijanti ūkininkus, mokslininkus, konsultantus ir žemės ūkio įmones. Ši paroda – tai vienas svarbiausių šios organizacijos renginių, skirta augalininkystės inovacijų ir praktinio ūkininkavimo gerųjų praktikų pristatymui. Renginyje dalyvavo grupė LAMMC Žemdirbystės instituto atstovų: dr. Ona Auškalnienė, dr. Gražina Kadžienė, dr. Agnė Veršulienė, dr. Irena Deveikytė, dr. Vytautas Seibutis, dr. Antanas Ronis, dr. Monika Toleikienė, dr. Lina Šarūnaitė, dr. Jūratė Ramanauskienė, dr. Akvilė Jonavičienė, Evelina Mikutienė, Vilma Pocienė, Simona Pranaitienė, Rasa Berankienė, Tatjana Krištanienė.
Kuo gi įdomi paroda buvo šiais metais? Be stendų, kuriuose kompanijos demonstravo įvairių augalų veisles, technologijas ir techniką, buvo suplanuota daugiau nei 60 diskusijų, kurių metu aptarti itin aktualūs klausimai.
Visame pasaulyje žemės ūkis nuolat stengiasi prisitaikyti prie klimato kaitos, rinkų svyravimo, politikos ir vartotojų poreikių. Šiais metais paroda pavadinta „Augalininkystė už įprastų ribų“ ir, pasak organizatorių, joje ypatingas dėmesys buvo skirtas novatoriškoms idėjoms, netradiciniams sprendimams ir naujiems impulsams praktiniam ūkininkavimui. Parodos tikslas – iš naujo pažvelgti į augalininkystę ir parodyti, kaip ūkiai gali kurti savo ateitį tvariai, konkurencingai ir kūrybiškai.
Kai kurias tematikas pristatė kompanijos. Trąšų gamintoja K+S ūkininkams praktiniais pavyzdžiais parodė, kaip atpažinti įvairių augalų maisto medžiagų trūkumą. Ekspozicijoje buvo pateikti augalai, kuriems dirbtinai sukeltas atskirų medžiagų trūkumas ir aptarti požymiai bei pateiktos rekomendacijos, kaip tokių trūkumų išvengti ar juos pašalinti.
Parodoje didelis dėmesys buvo skirtas tiksliajam tręšimui. Tręšimo netikslumai lemia derliaus ir produkcijos kokybės nuostolius, didina sąnaudas ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Kai šie netikslumai tampa matomi, dažnai jau būna per vėlu imtis veiksmų padėčiai ištaisyti. Skaitmeninės technologijos suteikia vertingos informacijos apie lauko sąlygas ir augalų tręšimo poreikius. Šiuolaikinės paskleidimo technologijos leidžia trąšas paskirstyti tiksliai ten, kur jų reikia, ir tokiu kiekiu, koks reikalingas konkrečioje vietoje.
Vokietijos federacinė gamtos apsaugos tarnyba finansuoja naują projektą, skirtą vertingų laukinių augalų rūšių integravimui į intensyvią prekinę augalininkystę. Projekto metu tiriama, kaip pritaikyti ūkininkavimo priemones, siekiant skatinti vertingų laukinių augalų rūšių išlikimą, ir vertinama, kokį ekologinį bei ekonominį poveikį tokios priemonės turi žemės ūkio subjektams.
Ekologijos tematikai buvo skirta ir daugiau dėmesio: pristatyti nauji biologinės įvairovės stebėsenos metodai bei technologijos ir paaiškintas jų praktinis taikymas, aptarti biologinės įvairovės rodikliai – tai vabzdžiai, paukščiai, dirvožemis ir kraštovaizdžio elementai.
Ekstensyviajai žemdirbystei ir naujų augalų paieškai buvo skirta ir daugiau stendų: demonstruotos tokių netradicinių augalų kaip žieminės aguonos, vasarinė spelta, daugiamečiai kviečiai ir kt. auginimo technologijos. Šiandien tai labiau egzotiniai tyrimai, bet ateityje tokie augalai gali būti auginami plačiau.
Didelė dalis ploto buvo skirta demonstruoti įvairiai technikai – tai gilaus ir seklaus dirvos dirbimo, sėjos technika, robotai piktžolių kontrolei.
Paroda buvo vertinga ne tik dalykine, technologinių idėjų prasme. Tai puikiai organizuotas renginys, kuriame buvo sujungti visi sektoriai: mokslas, konsultavimas, gamyba ir politika, o sprendžiant iš dalyvių gausos, sudominęs ir plačiosios visuomenės atstovus.
