Balandžio 30 d. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutą aplankė KTU Inžinerijos licėjaus 3 klasės mokiniai pasirengti ir įgyti naujų žinių vykdyti augalų laistymo projektui.
Jaunoji akademikė, SDI Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Sutulienė moksleiviams papasakojo apie įvairių tipų augalų auginimo sistemas.
Moksleiviai išvyko sužinoję, kad hidroponika buvo pradėta taikyti dar 600 m pr. Kr. Mesopotamijoje. Kadangi ten buvo itin karštas ir sausas klimatas, kabantieji sodai žaliavo tik todėl, kad nuo Eufrato upės buvo iškasti kanalai ir nutiesti vamzdžiai, kuriais vanduo atitekėdavo iki sodų ir jie buvo laistomi, kaip dabar įvardijama, lašeliniu būdu. X–XI a. actekai sukūrė plūduriuojančius sodus, kurių laistymas taip pat buvo pagrįstas hidroponikos principais. Iš nendrių stiebų ir šaknų pastatydavo plaustus, ant jų užžerdavo šiek tiek žemių, pasėdavo augalus ir paleisdavo plūduriuoti į ežerą. XIII a. panašius plūduriuojančius plaustus Kinijoje pamatė ir aprašė keliautojas Markas Polas.
Taip pat moksleiviams papasakota, kad 1699 m. mokslininkas Johnas Woodwardas atliko pirmuosius augalų augimo įvairiuose vandens tirpaluose bandymus – mėtas augino geriamajame, lietaus ir su dirvožemiu sumaišytame vandenyje. Nustatyta, kad mėtos augo greičiau ir atrodė sveikesnės su dirvožemiu sumaišytame vandens tirpale. Išvada – augalai geriau auga mažiau gryname vandenyje. Šiandien žinoma, kad bandymo rezultatus lėmė mineralai, kurie ištirpo vandenyje po to, kai jis buvo sumaišytas su dirvožemiu.
Moksleiviai taip pat sužinojo, kad kiti du mokslininkai Dennisas Hoaglandas ir Danielis Arnonas vėliau išplėtė tyrimus. 1938 m. jie išleido „Vandens kultūros metodą auginant augalus be dirvožemio“, kuris laikomas vienu svarbiausių tekstų apie hidroponiką. Kai kurie jų sukurti maistingųjų medžiagų tirpalai naudojami dar ir šiandien.
Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus doktorantas Edvinas Misiukevičius papasakojo, kaip galima kišenėje sutalpinti sodą, pasigaminti skysto azoto ir kokios laistymo sistemos dažniausiai naudojamos šiltnamiuose. Taip pat informavo apie atliktus tyrimus su viendienėmis, kai jos buvo normaliai laistomos ir augo sausros režimu. Moksleiviai sužinojo įdomių viendienių genetikoje užkoduotų faktų, kas didina jų atsparumą sausrai.
Moksleiviai turėjo galimybę patys išbandyti mokslininko darbą ir atlikti eksperimentą pasėjant įvairių lapinių daržovių ir jas auginant skirtingos sudėties mitybinėse terpėse.
Taip pasisėmę žinių ir patirties KTU Inžinerijos licėjaus 4 klasės mokiniai galės kurti savo augalų auginimo sistemas mokykloje.
