Klimato kaita, vandens tarša, biologinės įvairovės mažėjimas – reiškiniai, dėl kurių dažnai kaltinamas žemės ūkis. Bet už kiekvieno ūkininko pasirinkimo slypi politiniai sprendimai, ekonominė nauda, ne mažiau svarbu ir vartotojų poreikiai. Nuo vartojimo įpročių priklauso ir minėtų reiškinių plitimo tempas. Apie tai plačiau kalbėta kovo 20 d. vykusioje diskusijoje „Žemės ūkio tvarumas aplinkosauginiu, geopolitiniu ir ekonominiu požiūriu“, skirtoje Žemės dienai, kurios dalyviai klausėsi gyvai ir nuotoliniu būdu.
Siekiant užtikrinti aplinkosaugos srities, žemės ūkio praktikos ir mokslo atstovavimą, diskusijoje dalyvavo: Lina Paškevičiūtė (Aplinkosaugos koalicija), Valerijus Rašomavičius (Gamtos tyrimų centras), Rytis Skominas (Vytauto Didžiojo universitetas), Martynas Puidokas (Kelmės r. ūkininkų sąjunga), Antanas Ronis (LAMMC), Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas).
Biologinės įvairovės mažėjimas – neidentifikuota problema
Diskusijos dalyvių nuomone, augant žmonijos skaičiui ir siekiant jai užtikrinti pakankamą kiekį maisto, neišvengiamai daroma įtaka ir biologinei įvairovei. Apie klimato kaitą kalbama daug, o dėl biologinės įvairovės mažėjimo dar nepakankamai. Vienas iš bioįvairovės priešų – intensyvi žemėnauda, lemianti kraštovaizdžio struktūros pokyčius. Bioįvairovę bandoma didinti populiarinant tarpinių pasėlių auginimą, neariminės žemdirbystės taikymą, bet didesniems pokyčiams reikia laiko ir lėšų. Valstybinių ir mokslo institucijų viena iš užduočių – nukreipti ūkio sektoriaus vystymąsi tvarumo linkme.
Būtinas dialogas siekiant tvarumo
Nostalgija pievoms su gyvuliais ganyklose dar nereiškia, kad turime 100 proc. grįžti prie ankstesnių ūkininkavimo ypatumų. Netgi priešingai. Turime žvelgti į priekį, kad žemės ūkis turi prisitaikyti prie pokyčių, padėti kaimiškoms vietovėms vystytis, prisidėti prie šalies BVP didinimo, nepamirštant aplinkosaugos aspekto. Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant efektyvių ir visoms suinteresuotoms pusėms naudingų sprendimų tvariam žemės ūkiui, būtinas dialogas tarp politikų, mokslininkų ir praktikų.
Diskusijos dalyvių nuomone, žemės ūkio politikos formuotojai turėtų atsakyti į klausimą, kodėl gaminame tai, ką gaminame? Reikėtų vadovautis nuostata negaminti daugiau, nei reikia, ir kuo mažiau švaistyti tai, kas jau pagaminta. Tuo turėtų būti suinteresuoti ir ūkininkai, ir vartotojai, rinkdamiesi ekologiškesnius vietinius produktus.
Inovatyvu. Bet ar palanku gamtai?
Inovacijos gali padėti eiti tvaraus žemės ūkio link. Proveržį žada naujųjų technologijų taikymas, leidžiantis mažinti trąšų bei pesticidų kiekius ir kartu gamtos taršą. ES žaliasis kursas siekia mažinti intensyviąją žemdirbystę ir kartu atveria naujas galimybes transformuoti žemės ūkio sektorių bei racionaliau naudoti pagrindinį išteklių – dirvožemį. Žemės ūkiui skiriamos subsidijos ir diegiamos inovacijos turėtų būti nukreiptos ne tik į derlingumo, bet ir į bioįvairovės didinimą. Diskusijos dalyviai sutarė, kad inovacijos ir jų nauda turi būti matuojama tiek ekonominiu, tiek ekologiniu aspektu.
Apibendrinant diskusiją galima teigti, kad tvarus žemės ūkis – įmanoma ir būtina ateities žemės ūkio vizija. Vis tik aplinkos apsauga turi prasidėti nuo kiekvieno iš mūsų.
